Aprašymas

 

Audiogidas

 

 

 

Maišiagalos, kuri nutolusi nuo Vilniaus apie 25 km šiaurės vakarų, arba Panevėžio, kryptimi, tradicinių amatų centras įsikūręs buvusio dvaro pastate. Tai pagrindinis miestelio traukos objektas, suburiantis Maišiagalos ir apylinkių bendruomenę, traukiantis unikalių įspūdžių ieškančius miestelio svečius. Piliakalnio papėdėje stūksantis klasicistinio stiliaus Houvaltų dvaras yra pripažintas vietinės reikšmės kultūros paminklu.

Tradicinių amatų centro tikslas – padėti išsaugoti Vilniaus krašto papročius bei senuosius amatus. Siekiama užtikrinti amatininkų tradicijų tęstinumą, jas atgaivinant, pristatant centro lankytojams ir vedant specialias pamokėles. Edukaciniai užsiėmimai skirti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Norintiems iš arčiau susipažinti su liaudies menu bei kultūra, papildomai organizuojami susitikimai su amatininkais ir kultūros veikėjais, rengiamos parodos bei amatų mugės, kurių metu galima įsigyti tradicinių rankdarbių ar skanėstų.

Houvaltų dvare be tradicinių amatų centro veikia Maišiagalos kultūros centras, miestelio biblioteka, bendruomenės namai, koncertų salė ir parduotuvėlė, kurioje kiekvienas norintis gali įsigyti suvenyrų. Pageidaujantiems suteikiama galimybė išsinuomoti moderniai įrengtą konferencijų salę.

 

Senoviniai amatai

Tradicinių amatų centre buriasi liaudies meno meistrai, kuriems sudarytos sąlygos čia dirbti, eksponuoti gaminius bei mokyti savo amato – sukurta tradicinių amatų techninė bazė ir specialiai paruoštos dirbtuvės patalpos. Tikimasi ne tik suvienyti šio krašto amatininkus, bet ir bendradarbiauti su kitų šalių meistrais. Norintiems teikiama pagalba amatininko sertifikatui gauti.

Tautodailininkai ir vietos folkloro žinovai tradicinių amatų centre lankytojams siūlo įvairius edukacinius užsiėmimus. Daugiau nei dešimties skirtingų amatų specialistai padeda vaikams ir suaugusiems susipažinti su naudingais amatais, įsigilinti į jų subtilybes. Medžio drožėjas, karpinių meistrė, muilo gamintoja, stalius noriai dalijasi savo žiniomis. Taip pat kviečiama išmokti lieti žvakes, pinti iš šiaudų, nepamiršti ir vilnos vėlimo ar keramikos lipdymo amatai. Kiekvienam norinčiam suteikiama galimybė išmokti išskirtinai Vilniaus krašte puoselėjamo verbų pynimo meno, sužinoti daugiau apie tradicines šventines vaišes bei regiono papročius.

 

Maišiagalos bendruomenė

Maišiagala rašytiniuose šaltiniuose yra paminėta jau 1254 metais. Nuo XIV a. teritorija priklausė Lietuvos valdovams, čia gyveno didysis kunigaikštis Algirdas. Po kelių šimtmečių valdos perėjo bajorų nuosavybėn.

Šiandien apie 1800 gyventojų vienijanti Maišiagalos bendruomenė aktyviai puoselėja gilią senovę siekiančias tradicijas ir savojo krašto kultūrą. Siekiant išsaugoti bei ateities kartoms perduoti istorinį-kultūrinį palikimą, bendromis Maišiagalos bendruomenės bei Vilniaus rajono savivaldybės pastangomis iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų buvo gauta parama Houvalto dvaro restauravimui ir pritaikymui visuomenės reikmėms.

2016 metais baigti restauruoti klasicizmo stiliaus dvaro rūmai dabar yra Maišiagalos miestelio kultūros židinys, čia netrūksta veiklos ir pramogų, gyventojai mėgaujasi įvairiais renginiais bei šventėmis. Maišiagalos meno kolektyvai nuo šiol turi erdvę repeticijoms ir koncertams šaltuoju metų laiku. Švęsdami kalendorines šventes vokaliniai ir tradicinių šokių kolektyvai pristato vietinį folkloro paveldą. Be to, kasmet vasaros metu organizuojama miestelio kultūrą bei tradicijas puoselėjanti šventė.

Maišiagalos bendruomenė sėkmingai įgyvendina įvairius įdomius projektus. Vienas iš jų – šeimininkių klubo įsteigimas. Savo kulinarinę patirtį bei paslaptis išradingos ir darbščios moterys atskleidė išleisdamos elektroninę ir popierinę receptų knygą.

 

Houvalto dvaro istorija

Istoriniai šaltiniai byloja, kad Maišiagalos apylinkėse gyventa dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laikais – XIV a. pirmoje pusėje, apie šimtą metų anksčiau nei Lietuvos sostinėje Vilniuje. Maišiagaloje Algirdas ir mirė 1377 m. Ilgą laiką teritorija buvo Lietuvos valdovų priklausomybė, vėliau ji pateko į Lietuvos didikų Sapiegų, po to – Tyzenhauzų rankas. Nuo XVIII a. pabaigos čia šeimininkavo bajorų Houvaltų šeima, gyvenusi dvare iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

Grafas Onufrijus Houvaltas apie 1806 metus inicijavo klasicistinio stiliaus dvaro statybas. Projekto autorius buvo garsus ano meto architektas, Vilniaus universiteto profesorius Mykolas Angelas Šulcas. Deja, architektui mirus, jo idėja buvo įgyvendinta tik iš dalies. Dvaro statybas Onufrijaus anūkui Vitoldui Houvaltui pavyko užbaigti tik XIX a. pabaigoje.

Houvalto dvaro paskirtis po Antrojo pasaulinio karo nuolat keitėsi. Karo metu čia glaudėsi vietos gyventojai, o vėliau, pasikeitus santvarkai, čia buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę dvaro samdiniai. Dar vėliau dvaro pastate buvo įsteigta tarybinio ūkio kontora, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.

Iškėlus mokyklą, Houvalto dvaras įgavo visuomeninį-kultūrinį vaidmenį – čia įsteigta miestelio biblioteka, rinkdavosi saviveiklininkai bei vietos bendruomenė. Šiandien daugiau nei 200 metų amžiaus Houvaltų dvaras – kultūros, meno ir tautinio paveldo puoselėjimo vieta.