Žydų žudynių vieta ir kapas Nemenčinėje

Jūsų atstumas iki šio objekto

10 min. 10 min. 10 min. 10 min.

Aprašymas

 

 Audiogidas

 

 

 

Ten, kur Nemenčia įteka į Nerį, apie 20 km šiaurės rytų kryptimi nuo Vilniaus driekiasi Nemenčinė. Upelio vardą gavęs miestelis anksčiau pagal slavišką paprotį buvo vadinamas Nemenčinu. Nuo centrinės kultūros rūmų aikštės atsiveria nuostabūs Neries slėniai.

Archeologiniai radiniai liudija, jog šiose vietovėse žmonės gyveno jau nuo I amžiaus. Radinių aptikta netoli gyvenvietės esančio piliakalnio papėdėje. XIII a. piliakalnyje stovėjo galinga ir įspūdinga Lietuvos karaliaus Mindaugo gynybinė pilis. Yra žinoma, kad Nemenčinės apylinkių gyventojai ne kartą grūmėsi su caro valdžia, daugybė vyrų paaukojo gyvybes.

Su Antruoju pasauliniu karu Nemenčinę sieja itin skaudūs išgyvenimai. Brutalumu pasižymėjusiais 1941 metais nukentėjo daug vietos gyventojų. Šimtai lietuvių, lenkų ir kitų tautybių žmonių buvo išžudyti ar ištremti į Sibirą. Bene giliausią pasaulinio karo žaizdą paliko Holokaustas. Nuo seno Nemenčinėje ir jos apylinkėse gyvenančią žydų bendruomenę išžudė naciai su vietiniais pagalbininkais. Negana to, buvo sudeginta žydų sinagoga ir mokykla.

Nemenčinės miške žydų genocido aukoms atminti pastatytas memorialinis paminklas. Prie jokasmet vyksta minėjimas, į kurį susirenka ne tik vietos gyventojai, bet ir žydų bendruomenės nariai iš tolimesnių gyvenviečių, Izraelio ir kitų užsienio valstybių (ypač JAV, Didžiosios Britanijos).

Be Holokausto aukoms pagerbti skirto paminklo, Nemenčinėje yra dar viena su šia tragiško likimo tauta susijusi reikšminga vieta – senosios žydų kapinės. Tai ne tik žydų bendruomenei ypatinga vieta, bet svarbus kultūros palikimas, kuris turi būti perduodamas ateities kartoms. 

 

1941-09-20

Trys kilometrai į vakarus nuo Nemenčinės miestelio tarp pušų stovintis marmurinis paminklas lietuvių bei jidiš kalbomis skelbia: „Čia 1941 m. rugsėjo 20 dieną hitlerininkai ir jų pagalbininkai nužudė 403 žydus“. Šioje vietoje buvo sunaikinta praktiškai visa Nemenčinės žydų bendruomenė.

Anksčiau nedrąsiai buvo pasakojamos istorijos ir atsiminimai apie žmonių sušaudymus ar žydų išdavikus. Šiandien žmonės vis lengviau atsiveria, tad surenkama daugiau istorinės informacijos ir gyventojų liudijimų apie tai, kas anuomet padėdavo persekiojamiems ir mirčiai pasmerktiems bendrapiliečiams. Gelbėtojų atminimas įamžinamas Jad Vašemo muziejuje Izraelyje.

 

Holokaustas

Holokaustas – iš graikų kalbos kilęs sudėtinis žodis: olos reiškia „visas“, o καυsτό– „išdegintas“. Hebrajų kalboje Holokaustas vadinamas HaShoah, arba katastrofa. Taip pat neretai vartojamas terminas Šoa.

Lietuvos provincijoje genocidas prasidėjo jau pirmaisiais karo mėnesiais. Naciams dažnai talkino vietinė policija, ypač vykdant žydų suėmimus ar norint sutelkti bendruomenę tariamam perkėlimui į darbo stovyklas. Žydus suvarydavo į miestelių turgaus aikštes, konfiskuodavo jų daiktus, vyrus atskirdavo nuo moterų, vaikų ir senyvo amžiaus šeimos narių.

Masinės žydų žudynės dažniausiai buvo vykdomos artimiausiame miške. Pasmerktieji patys turėdavo išsikasti gilias duobes, tada sekdavo šūviai... Bijant pasipriešinimo, vyrai būdavo sušaudomi pirmiausiai. Nacių SS daliniai ir jų vietiniai pagalbininkai, baigę egzekuciją, pasidalindavo iš nužudytųjų surinktą turtą.

Masinis žydų bendruomenės naikinimas Antrojo pasaulinio karo metais buvo vykdomas beveik visose Europos valstybėse. Skaičiuojama, jog per tuos metus gyvybės neteko apie 6 milijonai žydų. Lietuvoje žydų aukų skaičius siekė 200 tūkstančių, tai reiškia, kad buvo sunaikinta didžioji dalis šios tautybės žmonių.

Holokaustas – skaudi XX a. pasaulį ištikusi tragedija. Tūkstančiai nužudytų Lietuvos piliečių žydų per kelis šimtmečius gyvenimo šiose žemėse paliko vertingą kultūros paveldą. Netekome nemažai menininkų, mokslininkų bei kitų ryškių asmenybių. Kasmet rugsėjo 23-iąją – Lietuvoje žydų genocido aukų atminimo dieną – yra lankomos masinių žudynių vietos, prisimenami aukų vardai bei darbai.

 

Senosios žydų kapinės

Gana gausi žydų bendruomenė Nemenčinės apylinkėse gyveno dar XVII amžiuje. XIX a. pabaigoje jie sudarė apie tris ketvirtadalius kaimo gyventojų. Apie bendruomenės gyvenimą Nemenčinėje liudija senosios žydų kapinės, kurios dabar yra svarbus istorinis žydų paveldo objektas, bendruomenės gyvenimo pėdsakas,kultūrinės tapatybės dalis. Čia stovi skirtingo laikmečio antkapiniai paminklai: įvairių dydžių ir formų, pagaminti iš įvairių medžiagų. Ant paminklų iškalti įrašai hebrajų rašmenimis. Ir nors senosios žydų kapinės įtrauktos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, šiandien dauguma paminklų apgriauti, suskaldyti ar nuversti.


Adresas: Piliakalnio g., Nemenčinė, Nemenčinės miesto sen., Vilniaus r.