Vilniaus krašte nuo seno taikiai sugyveno skirtingų kultūrų, kalbų bei religijų žmonės. Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių ir kitų tautų tradicijos, papročiai bei amatai sudaro turtingą ir margą šio krašto istorinį-kultūrinį paveldą. Laikui bėgant kai kurios tautinės tradicijos tarpusavy persipynė, kai kurios išlaikė itin ryškius skirtumus.
Pušynų ir ežerų apsuptyje įsikūrusi viena iš seniausių Lietuvos gyvenviečių Nemenčinė jau šimtus metų pasižymi savo tautiniu margumynu. Apie 20 km nuo Vilniaus šiaurės rytų kryptimi nutolęs, ties Nemenčios upės žiotimis besidriekiantis miestelis keliautojus kviečia užsukti į Vilniaus krašto etnografinį muziejų, kuris puoselėja tikslą – išsaugoti ir pristatyti visų šiose apylinkėse gyvenančių tautų kultūrinio paveldo grožį.
2000 metų vasarį duris lankytojams atvėrusiame muziejuje eksponuojama apie 1000 objektų. Juos surinko ir geranoriškai muziejui perdavė rajono gyventojai. Nuolatinę ekspoziciją sudaro įvairiausi Vilnijos krašto buities rakandai, baldai, įrankiai, papročius ir tradicinius amatus atspindintys daiktai. Eksponatų skaičius nuolat auga, renkami įdomūs radiniai iš viso Vilniaus regiono.
Be nuolat muziejuje veikiančios ekspozicijos, lankytojai kviečiami apžiūrėti laikinų parodų salėse rengiamų proginių tautodailės, tapybos, fotografijos ar senovinių amatų parodų. 2012 metais čia buvo įsteigta Vilniaus krašto etnografinio muziejaus fotografų draugija, kuri aktyviai užsiima parodine veikla, organizuoja plenerus – meninius užsiėmimus gamtoje.
Vilniaus krašto etnografinis muziejus vykdo įvairią kultūrinę veiklą. Dažnai čia rengiami koncertai, konferencijos, vykdoma vaikams bei suaugusiems skirta švietėjiška-edukacinė veikla. Be senovės medžio drožybos, karpinių ir kitus amatus pristatančių parodų, čia gyvuoja keramikos ir audimo dirbtuvės. Kiekvienas norintis su profesionalių meistrų pagalba gali nusilipdyti iš molio ar senovinėmis audimo staklėmis pasigaminti unikalų namų apyvokos reikmenį.
Vilniaus krašto etnografinį muziejų galima aplankyti nuo trečiadienio iki sekmadienio. Dėl konkrečių lankymo valandų patartina pasitikslinti prieš atvykstant.
Muziejaus filialai
Vilniaus krašto etnografinis muziejus jungia keturis po rajoną išsibarsčiusius filialus. Važiuojant šiaurės kryptimi nuo Nemenčinės galima aplankyti gausią etnografinę ekspoziciją Sužionių kaimo muziejaus padalinyje. Kitą filialą rastume rytiniame Širvio ežero krante, netoli Paberžės – jis įsikūręs įspūdinguose, nuo XV a. pabaigos minimuose Glitiškių dvaro rūmuose. Neries regioninio parko rytiniame pakraštyje esančiame Čekoniškių kaime veikia verbų ir buities seklyčia. Šiame etnografinio muziejaus filiale lankytojai supažindinami su vien Vilniaus kraštui būdinga verbų pynimo tradicija, joms pinti tinkamais augalais ir pan. Maišiagalos Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejus (ketvirtasis padalinys) pristato iškilias katalikų asmenybes bei įvairius eksponatus, menančius Bažnyčios istoriją.
Muziejaus ekspozicija
Vilniaus rajono savivaldybės įsteigtame etnografiniame muziejuje plačiajai visuomenei pristatomas skirtingų tautų kultūros paveldas. Apie 1000 eksponatų liudija lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių ir kitų tautų buitį bei tradicijas.
Nuolatinę etnografinio muziejaus ekspoziciją sudaro Vilniaus krašto gyventojų perduoti įvairiausi senoviniai buities ir namų apyvokos reikmenys: ąsočiai, dubenys, audiniai ir pan. Taip pat čia gausu tradicinių drabužių, klumpių, baldų, knygų bei dokumentų, meno kūrinių. Tarp eksponatų netrūksta skirtingų amatų meistrų ir žemdirbių naudotų įrankių.
Didelė reikšmė skiriama kraštotyros darbui, įtraukiant krašto visuomenę į etnografinius tyrinėjimus. Specialiai organizuojamose mokslinėse ekspedicijose noriai dalyvauja Lietuvos ir Lenkijos jaunimo atstovai. Jų metu surinkti nauji ir įdomūs daiktai papildo bei paįvairina nuolatinę muziejaus ekspoziciją.
Edukacinė veikla
Vilniaus krašto etnografinis muziejus – neatskiriama Nemenčinės kultūrinio gyvenimo dalis. Čia nuolat vyksta įvairūs pažintinio bei mokslinio pobūdžio renginiai. Be parodų, koncertų, konferencijų, muziejus suteikia galimybę ne tik vietos gyventojams, bet ir miestelio svečiams dalyvauti mokomuosiuose užsiėmimuose.
Specialiai įrengtose keramikos bei audimo dirbtuvėse kviečiama pasigilinti į šių senovinių amatų subtilybes. Studijos skirtos ir vaikams, ir suaugusiems. Mokymų vadovai nuolat tobulinasi tarptautiniuose tradicinių amatų seminaruose, kuriuos rengia Lenkijos Vengoževo liaudies kultūros muziejus.
Nemenčinės apylinkės
Nemenčinė įsikūrusi itin vaizdingame miškų masyve. Nemenčinės miškų urėdija teikia daug dėmesio teritorijos priežiūrai. Lankytojų patogumui yra įrengtos poilsio bei atokvėpio, vaikams – žaidimo aikštelės, sutvarkyti dviračių takai.
Apylinkėse gausu išskirtinių kraštovaizdžio objektų. Nemenčios dešiniajame krante stūkso piliakalnis, netoliese – Skališkių, arba Verkianti uola, virš Neries upės kabo tiltas, kviečiantis išbandyti keliauninkų drąsą.
Negalima nepaminėti, o ir neaplankyti absoliučiai unikalaus objekto – iš 7000 eglaičių sodinukų sudaryto pusės kilometro ilgio užrašo „Žalgiris 600“. Tai 2010 metais Žalgirio mūšio 600-ajam jubiliejui paminėti skirtas paminklas Bezdonių girioje. Jį galima perskaityti skrendant lėktuvu. Šiandien tai didžiausias pasaulyje užrašas iš medžių!