Trakų senamiestis

1 / 1
  • Saugoma teritorija

Jūsų atstumas iki šio objekto

10 min. 10 min. 10 min. 10 min.

Aprašymas

Trakų miestas nuo seno garsėja harmoningu įvairių tautinių ir religinių bendruomenių sambūviu. Tai ir šiandien atsispindi savitame, skirtingomis architektūros tradicijomis išmargintame mieste. Trakų svečiai kviečiami iš arčiau susipažinti, kaip darniai tarpusavyje dera karaimų, totorių, stačiatikių bei katalikų tradicijos ir papročiai.

Karaimai –  mažiausia Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. Vytautas Didysis, karaimų vadinamas Vatat Bij, kas reiškia „Karalius, triuškinantis priešus”, po pergalingo mūšio Kryme XIV a. į Trakus perkraustė maždaug 300 šios tautybės šeimų. Pirmieji karaimai buvo kunigaikščio sargybiniai. Jie apsigyveno arčiau pilies, šiaurinėje Trakų pusiasalio dalyje, kuri ir dabar neretai vadinama Karaimų galu arba Mažuoju miestu. 

Karaimų gale stovinti kenesa yra seniausia Lietuvoje ir viena iš trijų pasaulyje veikiančių karaimų šventovių! Čia taip pat išliko archajiško tipo namų su trijų langų fasadais, žvelgiančiais į gatvės pusę. Pagal legendą karaimai statydavo namus vieną langą paskirdami Dievui, kitą – Vytautui (valdovui), o trečią – pačiam šeimininkui. Tačiau tiesa vis dėlto susijusi su turtais – už duoklę kunigaikščiui galima buvo išsipirkti langus: mažiau pasiturintieji teturėjo po vieną ar du langus į gatvę. 

Karaimų gatvėje galima aplankyti vienintelę Europos Sąjungoje šios tautos kultūrą atspindinčią ekspoziciją – S. Šapšalo karaimų tautos muziejų. Be to, netoliese yra vertas dėmesio senojo Rusijos imperijos pašto pastatas.

Plačiausia Trakų pusiasalio dalis, kurioje nuo seno gyveno katalikai, taip pat pasižymi architektūrine įvairove: skirtingas pastatų aukštis, dydis, stogų forma ir t. t. Šioje senamiesčio dalyje kviečiama aplankyti tradicinės stačiatikių architektūros pavyzdį – Švč. Dievo Motinos gimimo cerkvę.

Vakarinė Trakų pusiasalio dalis, dar vadinama Dūdakalniu, nuo seno buvo apgyvendinta totorių. Prieš keletą šimtmečių čia stovėjo medinė mečetė bei gyvenamieji namai. Iš Aukso Ordos (Krymo) kilę narsūs totoriai tarnavo kunigaikščio Vytauto kariuomenėje ir saugojo pietinį įvažiavimą į miestą.

 

Trakų kenesa

Karaimų maldos namai yra Trakų senamiesčio šiaurės vakarinėje dalyje. Unikaliame mediniame vieno aukšto kvadrato formos pastate atsispindi karaimų architektūros ir interjero dekoravimo bruožai. Jį sudaro dvi patalpos: pagrindinė erdvė(vyrų dalis) ir keturiomis kolonomis laikomas balkonas (moterų dalis). Kaip ir kitose Rytų religijų šventovėse, vyrai ir moterys kenesoje meldžiasi atskirai ir visiems privalu dėvėti galvos apdangalą.

Įspūdį kelia kenesos mėlynai dažytos aštuoniabriaunio kupolo formos lubos. Geometriniai ir augaliniai ornamentai puošia šių maldos namų interjerą. Įdomu, kad altorius yra pietų pusėje ir laidojama tradiciškai galva į pietus.

Medinė Trakų kenesa, statyta XIV a. pabaigoje,  ne kartą nukentėjo per karus ir gaisrus. Šiandien dar viena karaizmą išpažįstančiųjų šventovė yra išlikusi Vilniuje, Žvėryne. Panevėžyje stovėjusios kenesos vietą šiuo metu žymi tik paminklinis akmuo.

 

Karaimai

Lietuvos karaimai – viena iš devynių valstybės pripažintų tradicinių religinių bendruomenių. Karaimų tikėjimas susiformavo VIII a. Mesopotamijoje (dabartinio Irako teritorijoje). Pavadinimas kilęs iš žodžio kara, reiškiančio „skaityti, studijuoti Šventąjį Raštą“. Karaizmo tikėjimo pagrindą sudaro tik Senasis Testamentas be vėlesnių jo papildymų bei komentarų. Pagrindinis principas, aiškinant ir suprantant Šventąjį Raštą, yra individualumas, savarankiškumas bei nepriklausomybė nuo autoritetų. 

Karaimai į Lietuvą atvyko prieš 600 metų ir buvo laikomi elitiniais Vytauto Didžiojo kariais. Visi, norintys patekti į Trakų pilį, turėdavo pereiti per Karaimų gatvę, o vėliau – per tiltą, taip suteikiant Vytautui apsaugą nuo užpuolikų ar piktadarių.

Šiuo metu Trakuose gyvena apie 60 šios tautybės žmonių, iš kurių tik maža dalis kalba savo reta autentiška tiurkų šeimai priklausančia kalba.

 

Šapšalo karaimų tautos muziejus

Nuo 1967 m. veikiančiame karaimų tautos muziejuje lankytojai gali susipažinti su šios savitos tautos istorija, unikalia kalba bei religija. Tai vienintelė karaimų kultūrą reprezentuojanti vieta Lietuvoje.

Muziejaus ekspoziciją sudaro daugiau nei 300 objektų. Čia galima apžiūrėti pačių įvairiausių eksponatų – nuo Egipto karaimų vedybinės sutarties iki rytietiškų ginklų kolekcijos. Karaimų tautos istoriją, buitį ir papročius atspindi nuotraukos, rankdarbiai, drabužiai bei aksesuarai. 

Hadži Seraja Chanas Šapšalas – žymus XIX–XX a. sandūroje gyvenęs mokslininkas, kolekcionierius, domėjęsis Rytų tautų, ypač karaimų, kultūra, plačiai žinomas karaimų visuomenės veikėjas. 1927 m. Trakuose vykusiame karaimų suvažiavime jis buvo išrinktas bendruomenės vadovu, jam suteiktas hachan, t. y. aukščiausio karaimų dvasininko titulas.2011-aisiais, minint S. Šapšalo mirties 50-ąsias metines, jo vardu buvo pavadintas muziejus.

 

Senasis paštas

Šalia buvusios Turgaus aikštės, Karaimų ir Kęstučio gatvių sankryžoje, stovi sodrios mėlynos spalvos senojo pašto pastatas. XIX a. pradžioje šį namą pastatė dominikonai, rezidavę netoliese – pusiasalio pilyje. Tai simetriškas, vieno aukšto, tam laikotarpiui būdingas rąstinis namas, apkaltas vertikaliai išdėstytomis lentomis.

Maždaug po 50 metų dominikonų vienuolynas buvo panaikintas, o jiems priklausęs pastatas atiteko Trakų apskrities policijos valdybai. Neilgai trukus vietoj policijos čia įsikūrė Rusijos imperijos paštas. O paskui beveik šimtmetį (iki 1960-ųjų) čia veikė Vilniaus apygardos pašto ir telegrafo kontora, buvo saugomas archyvas, penkiuose kambariuose gyveno pašto darbuotojai.

Šiuo metu pastate savo veiklą vykdo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Besidomintys lankytojai kviečiami apžiūrėti senąjį paštą iš išorės.

 

Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė

Po 1831 m. sukilimo Trakuose pagausėjus stačiatikių, bendruomenei prireikė naujos cerkvės. Ją statyti nuspręsta 1861 m. Lėšas cerkvei aukojo patys parapijiečiai ir Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna, kuri skyrė statyboms 6000 carinių rublių. Už sėkmingas statybas inžinierius Polozovas iš imperatorienės gavo auksinį žiedą su brangakmeniais. Tradicinės struktūros ir formų mūrinė cerkvė Švč. Dievo Motinos gimimo vardu pašventinta 1863-iaisiais.

Dabar ši stačiatikių šventovė darniai įsilieja į Trakų miesto architektūrinę mozaiką. Ji stovi vienoje iš pusiasalio aukštumų, Vytauto ir Maironio gatvių sankirtoje. Kiekvienas norintis gali pasigrožėti ne tik šventovės išorės architektūra, bet ir skliautuota bei kukliai dekoruota vidine erdve.


Adresas: Trakai