Trakų pusiasalio pilies ir kitų statinių kompleksas

Jūsų atstumas iki šio objekto

10 min. 10 min. 10 min. 10 min.

Aprašymas

 

 Audiogidas

 

 

 

Neeilinio grožio ežerais nusėtą Trakų kraštą nuo žilos senovės garsina trys pilys. Pirmoji, kunigaikščio Gedimino pastatyta Senųjų Trakų pilis – Vytauto Didžiojo gimtinė – stūkso apie 4 km pietų kryptimi nuo Trakų senamiesčio. Naujųjų Trakų salos pilis – XV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinės architektūros šedevras! Kartu su Trakų pusiasalio pilimi jos buvo tuometinės valstybės ekonominės bei karinės galios liudijimas.

Įsidėmėtina, kad gotikinė salos pilis yra vienintelė tarp ežerų stovinti pilis ne tik Lietuvoje, bet visoje Centrinėje bei Rytų Europoje! Tuo tarpu savo mastu salos pilį aplenkusi pusiasalio pilis buvo viena didžiausių XV a. Lietuvos gardinio (arba aptvarinio) tipo pilių. Anuomet ji buvusi ne tik didesnė, bet ir svarbesnė už pastatytąją saloje.

Laikui bėgant, Trakų pusiasalio pilies paskirtis kito. Kadaise ypatingos reikšmės gynybinė pilis buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir jų sūnų rezidencija. Vėliau ji tapo aukštos kilmės valstybės priešų kalėjimu, XVII a. pabaigoje čia įsikūrė dominikonų vienuolynas, o caro laikais – policija ir teismas. Per Antrąjį pasaulinį karą pilyje veikė gestapas, pokario metais – KGB kalėjimas.

Šiandien pusiasalio pilis, priklausanti Trakų istorijos muziejui, sutvarkyta ir pritaikyta lankymui. 2005 m. atidaryta sakralinio meno ekspozicija kviečia apžiūrėti daugiau kaip 200 išskirtinių, bažnyčios gyvenimą menančių eksponatų. Kiekvienas čia apsilankęs sužinos, kas yra monstrancija, arnotas, albarelas ir pan.

Aukų kalnas – aukščiausia pusiasalio vieta, vienas iš tūkstančio Lietuvos piliakalnių. Nuo 17 metrų aukščio lapuočiais apaugusios kalvos atsiveria nuostabus vaizdas – pusiasalį skalaujantys Trakų ežerai ir raudona gotikinė salos pilis. Pasak vienos legendos, kalno pavadinimas kilęs dėl čia vykdavusių pagoniškų aukojimo apeigų. XIX a. viduryje tyrinėjant kalną buvo rastas skylėtas šaukštas. Grafo Eustachijaus Tiškevičiaus nuomone, jis buvo naudojamas pagoniškuose aukojimo dievams ritualuose kraujui semti. 

Kasmet pusiasalio pilies teritorijoje rengiama viduramžių šventė traukia savo ypatinga senovės atmosfera. Čia susirenkantys senųjų amatų meistrai, pirkliai, riteriai, meno ansambliai, o kartais net raganiūkštės, kiekvieną smalsuolį supažindina su savo veikla ir jos įmantrybėmis.

 

Pusiasalio pilis

Apie Trakų pusiasalio pilį rasta tik negausių rašytinių šaltinių. Žinoma, kad pilis čia jau stovėjusi XIV a. pabaigoje. Dar vadinama Didžiąja pilimi, ji buvo Trakų ir Vilniaus gynybinio komplekso dalis. Galvės bei Lukos (Bernardinų) ežerų supama, mūriniais gynybiniais statiniais sutvirtinta pilis kurį laiką buvo didesnė ir svarbesnė nei šiandien geriau žinoma ir lankytojų pamėgta salos pilis.

XV amžiuje Didžiosios pilies reikšmė pradėjo nykti. Pilies teritorijos žemės buvo dalijamos kilmingiesiems, o pačioje pilyje kalinami aukštos kilmės valstybės priešai ir belaisviai. Pasakojama, kad kiek vėliau miestelėnai pradėjo ardyti pilies sienas, rinkdami plytas ir akmenis savo gyvenamųjų namų statyboms.

Pusiasalio pilis – viena iš didžiausių gardinių (vadinamų aptvarinių) pilių Lietuvos teritorijoje. Tokio tipo pilies vidinį kiemą juosia gynybinės sienos su šaudymo angomis, bokštais ir vartais. Šio tipo pilys dažniausiai buvo statomos vandeningose ar natūraliai sunkiai prieinamose vietovėse. Vandens telkiniai, statūs šlaitai, gilūs grioviai ar aukšti pylimai sudarė rimtas kliūtis priešų kariams kėsintis į pilį.

 

Viduramžiai atgyja

Kasmet birželio viduryje pagrindine Trakų senamiesčio Karaimų gatve pražygiuojanti eisena veda į pusiasalio pilį. Trakai ir kadaise didžiausia apsauginė pilis atgyja rengiamos viduramžių šventės proga. Čionai suplūsta įvairiausių amatų meistrai, pirkliai, riteriai, meno atlikėjai, gatvės artistai ir minios svečių. Senovinės muzikos ir kalvių kūjų garsai, šokių ansamblių ir kovos menų pasirodymai, egzotiniai lauko virtuvės kvapai – visa tai ir dar daugiau įsuka į užburiantį viduramžiškos pilies ir miesto gyvenimą.

Aukų kalno papėdėje savo rankų darbo gaminius pristato senąsias technologijas įvaldę amatininkai: batsiuviai, juvelyrai, kailių išdirbėjai, medžio drožėjai ir daug kitų. Puodžių dirbtuvėse demonstruojama, kaip viduramžiais krosnyje buvo žiedžiami virtuviniai rakandai, iš liepų žievės gaminami indai. Šventės svečiams suteikiama puiki galimybė patiems pasigaminti įvairiausių naudingų gaminių: nužiesti puodynę, nukalti vinį ar pasagą, suverti stiklinius karoliukus ir kita.

Šventės akcentas – parodomosios riterių kovos. Organizuojami grupinių kovų turnyrai ir tarptautinės šaudymo iš lanko varžybos. O drąsesnieji šventės svečiai kviečiami išbandyti savo taiklumą svaidant į taikinį kirvius ar šaudant iš lanko strėles. Įspūdingas ir užburiantis vakare atliekamas degančių strėlių šou!

 

Sakralinio meno ekspozicija

Trakų miesto pusiasalio pilies teritorijoje, buvusio dominikonų vienuolyno koplyčioje lankytojus kviečia sakralinio meno ekspozicija. Joje pateikiama apie 200 įdomių, su bažnyčios gyvenimu susijusių objektų. Tai liturginiai, altoriaus reikmenys, bažnytinė apranga, XVIII a. bažnytiniai varpai. Ekspozicijoje gausu vaizduojamojo meno kūrinių. Tarp šventuosius vaizduojančių paveikslų ir skulptūrų galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo portretą.

Pirmieji dominikonų vienuoliai į Trakus atsikraustė XVII a. Gavę žemės Trakų pusiasalio pilies teritorijoje, jie pradėjo statyti klasicistinę, trijų navų su dviem bokštais bažnyčią pagal A. Kosakovskio ir M. Knakfuso projektą, tačiau statybų nebaigė. Daug vėliau vienuolyno prioru tapus teologijos mokslų daktarui Liudvikui Glovickiui, bažnyčios navos perstatytos ir 1822 m. koplyčia buvo pašventinta šv. Arkangelo Mykolo vardu. Po metų atidarytas vienuolynas su vienuolika celių, zakristija, valgomuoju ir virtuve. Prie vienuolyno veikė mokykla.

2010–2012 metais, vykdant Trakų pusiasalio pilies pritaikymo turizmo reikmėms projektą, buvęs dominikonų vienuolynas restauruotas ir išplėsta bei atnaujinta sakralinio meno ekspozicija.

Šiandien koplyčioje nėra aukojamos Šv. Mišios, tačiau dėl veikiančios ekspozicijos šis kultūros ir istorijos paminklas atgavo sakralinę bei meninę dvasią. 


Adresas: Kęstučio g. 4, Trakų m., Trakų sen., Trakų r. sav.