Aprašymas

 

Audiogidas

 

 

 

Prie Baltarusijos sienos, apie 32 km į rytus nuo sostinės Vilniaus galima aplankyti nedidelį miestelį, kurio centrą puošia originalus vėlyvojo baroko stiliaus architektūrinis ansamblis. Ant kalvelės, tarp gausių želdinių išsidėstę Šumsko Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios ir dominikonų vienuolyno statiniai. Į šventorių patenkama per po varpine įrengtus vartus. Šioje ramybe alsuojančioje ir rūpestingai prižiūrimoje aplinkoje galima susipažinti su įdomia komplekso istorija, apžiūrėti čia įkurdintus koplytstulpius, dailės paminklus ir kt.

Šv. Arkangelo Mykolo šviesi mūrinė bažnyčia žavi vėlyvojo baroko ir ankstyvojo klasicizmo bruožais. Tai masyvi, simetriška, bebokštė bažnyčia su originaliu pagrindinio fasado dekoru bei giliose nišose glūdinčiais arkiniais langais. Šventorių juosia akmeninė tvora, į kurią darniai įkomponuota varpinė su vartais.

Interjere juntami dominikonų tradicijai būdingi bruožai, pavyzdžiui, Nukryžiuotojo skulptūros bažnyčios altoriuose, – mat šio ordino vienuoliams itin svarbūs Kristaus kančios apmąstymai. Bažnyčios sienos gana gausiai dekoruotos freskomis, vyrauja iliuzinė tapyba. Tai baroko tapybos grandiozinio erdviškumo išraiška, kai pasitelkus specialius teatrališkus efektus buvo sukuriama iliuzija, jog tai ne piešti, o tarsi gyvi vaizdai. Šiuo būdu nutapyti trys bažnyčios koplyčiose esantys altoriai bei šoninių sienų paveikslai.

Šumsko bažnyčios pagrindinį altorių puošia išraiškingas XVIII a. tapytas barokiniu dinamiškumu pasižymintis molbertinės tapybos paveikslas „Šv. Arkangelas Mykolas“, vaizduojantis pergalingos arkangelo kovos su velniu baigtį.

Šiandien Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir dominikonų vienuolynas renovuoti. Jie priklauso Naujosios Vilnios dekanatui. Šv. Mišios laikomos tik lenkų kalba.

 

Istorija byloja

XVII a. pabaigoje medinės bažnyčios statybas inicijavo ir visapusiškai rėmė dvarininkai Mykolas ir Halina Šumskiai. Įdomu tai, kad anksčiau gyvenvietė buvo vadinama Laukininkais, tačiau šeima nusprendė pakeisti pavadinimą, suteikdami jai savo pavardę.

Prasidėjus bažnyčios statyboms, Šumskiai inicijavo ir vienuolyno atsiradimą. Didikų valia čia įsikūrė dominikonų ordino vienuoliai. Istoriniai šaltiniai byloja, kad Šumskiai po kelerių metų užrašė vienuolynui visą miestelį!

Dabartinė mūrinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia pradėta statyti beveik po šimtmečio, t. y. XVIII a. Apie 20 metų trukusių statybų metu dviaukštis medinis kvadratinio plano vienuolynas buvo sujungtas su bažnyčia.Šv. Arkangelo Mykolo vardu ji buvo pašventinta 1789 m. Broliai dominikonai prie bažnyčios išlaikė parapinę mokyklą ir špitolę – beturčių prieglaudos ir slaugos įstaigą.

Bažnyčios ir vienuolyno istoriją ženklina negandos. XIX a. pradžioje prancūzų kariuomenė nusiaubė šio ansamblio pastatus, padarydama neišmatuojamą žalą vienuolyno bibliotekai. Kiek vėliau agresiją prieš Katalikų bažnyčią vykdanti Rusijos caro valdžia uždarė vienuolyną, bažnyčią pertvarkė į cerkvę, o tikinčiuosius vertė užsirašyti stačiatikiais. Šiuo laikotarpiu buvo itin pakenkta bažnyčios architektūrai ir interjerui, nudaužytos pagrindinio bažnyčios fasado viršuje buvusios barokinės voliutos (dekoratyvinės detalės).

Mįsle tapo sidabro apkaustais puošto Švč. Mergelės Marijos paveikslo, anuomet garsėjusio savo stebuklais, likimas... 

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia ir dominikonų vienuolynas katalikų bendruomenei sugrąžinti tik Pirmojo pasaulinio karo metais. Deja, vėliau, iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo statinių ansamblis priklausė sovietiniam Šumsko ūkiui. Tuo laikotarpiu buvo išgriautos visos koklinės krosnys, išlaužyti mediniai laiptai – išdaužyti ir net su visomis staktomis išlupti.

 

Varpinė ir koplytėlės

Jesu in te confido– lotynų kalba varpinėje įamžinti žodžiai, reiškiantys „Jėzau, tikiu Tavimi“. Šis užrašas pasitinka ir kviečia susimąstyti kiekvieną Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios lankytoją. Varpinė-vartai, įkomponuota į šventorių juosiančią akmeninę tvorą, stovi tiesiai priešais pagrindinį įėjimą į bažnyčią. 

Šumsko bažnyčios šventoriuje stovi XIX a. koplytstulpis su memorialinėmis lentomis Kamienskių šeimai bei Felicijai Sventickienei. Taip pat kviečiama vaikštant po rūpestingai prižiūrimą buvusio vienuolyno sodą apžiūrėti koplytėlę, kurios sienas puošia šv. Fatimą ir šv. Antaną vaizduojančios majolikos (iš Maljorkos salos kilęs gana sudėtingas keramikos dekoravimo būdas).

 

Dominikonų ordinas

Dominikonai dar vadinami Brolių pamokslininkų brolija. Ją XIII a. pradžioje įkūrė iš Ispanijos kilęs šventasis Dominykas de Guzmanas. Dominicanisiš lotynų kalbos išvertus – „Viešpaties šunys“. Vienas iš pagrindinių šio vienuolių ordino simbolių yra baltas šuo su juodomis dėmėmis, nasruose laikantis liepsnojantį deglą – žinių įgavimo ir perdavimo simbolį.

Kontempliatyviu gyvenimo būdu pasižymintys dominikonai nuo senų laikų užsiima mokyklų, universitetų steigimu, juose dėsto. Pagrindinis vienuolių tikslas – studijuoti, apaštalauti, skelbti Dievo žodį. Kiti dažni dominikonų simboliai yra knyga, duona, žvaigždė, rožinis ir lelija. Lelija krikščioniškoje sampratoje siejama su tyrumu, skaistumu, prisikėlimu iš mirties bei Mergele Marija.