Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia

Jūsų atstumas iki šio objekto

10 min. 10 min. 10 min. 10 min.

Aprašymas

Senuosiuose Trakuose galima aplankyti vienuolyną, pastatytą dar Vytauto Didžiojo laikais, t. y. XV a. pradžioje! Vienuolynas buvo įkurtas gimtojoje kunigaikščio pilyje, kurią gerokai anksčiau pastatė jo senelis – Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Pasakojama, kad anuomet Kernavėje gyvenęs Gediminas kartą medžiojo Senųjų Trakų apylinkėse, kurios jį taip sužavėjo, jog kaipmat nusprendė pasistatyti šioje vietoje pilį ir netgi perkelti čia valstybės sostinę.

Taigi pieš įkuriant vienuolyną Senųjų Trakų pilis buvo kunigaikščių rezidencija. Čia gyveno Gediminas, Kęstutis su žmona vaidilute Birute ir jų sūnus Vytautas, kuris ir gimė šioje pilyje. Kęstučiui pradėjus statyti Trakų salos pilį, pradėjo mažėti tiek gynybinė, tiek reprezentacinė Senųjų Trakų reikšmė.

Kunigaikštis Vytautas, norėdamas, kad gimtoji pilis būtų išsaugota ir prižiūrima, popiežiaus Inocento VII palaiminimu 1405 m. pakvietė joje apsigyventi vienuolius benediktinus. Vytautas padovanojo vienuoliams dešimtinę dvaro žemės, sklypą su daržais ir net 2 ežerus, o netoliese pradėjo statyti medinę bažnyčią. Netrukus buvo įkurta Senųjų Trakų parapija.

Benediktinų vienuolyną Senuosiuose Trakuose ne kartą teko perstatyti, nes medinis statinys iro, be to, nukentėjo nuo gaisro. XVIII a. jo vietoje iškilo nauji, jau mūriniai vienuolyno pastatai. Tačiau po kurio laiko vienuolynas buvo uždarytas, broliai benediktinai išsikėlė į Nesvyžių.

Senojo vienuolyno vietoje XIX a. pabaigoje išaugo dabartinė Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia. Įspūdingos architektūros bažnyčia su keturiais bokštais, kylančiais virš priekinio fasado, žavi neogotikai būdingu iškilmingumu. Lankytojai kviečiami apžiūrėti bažnyčioje saugomą lobyną – puošnius altorius su šventųjų skulptūromis, molbertinės tapybos paveikslus, liturginius reikmenis bei kitus meno kūrinius.

 

Vienuolynas Senųjų Trakų pilyje

XV a. pradžioje Senųjų Trakų pilis jau kurį laiką buvo praradusi savo gynybinę reikšmę, mat buvo pastatyta Naujųjų Trakų (šiandien – tiesiog Trakų) salos pilis, kuri ir įgijo pagrindinės gynybinės pilies statusą. Tad Vytautas Didysis į gimtąją savo pilį pakvietė brolius benediktinus iš Tyneco, miesto netoli Krokuvos (dabartinės Lenkijos teritorijos).

Vienuoliai pasižymėjo kontempliatyvaus gyvenimo būdu, daug dėmesio skyrė maldai, meditacijoms bei kitoms dvasinėms praktikoms. Jie apaštalavo jiems pavestose valdose, prie abatijos buvo įsteigę parapinę pradžios mokyklą.

Kad benediktinai buvo išsilavinę ir teikė dėmesį švietimui, rodo faktas, kad XVIII a. pabaigoje vienuolyno bibliotekoje buvo net 769 knygos. Pasak istorinių duomenų, anuomet spausdintos knygos vertė siekė 8 auksinus, o kai kurių – net 30 auksinų.

Šiuo metu Senuosiuose Trakuose Viešpaties Apreiškimo vardą gavusiame vienuolyne gyvena Šv. Jono apaštalinės seserys. Restauruotoje viduramžių pilyje vienuolės įkūrė rekolekcijų namus ir kviečia tikinčiuosius dalyvauti katalikų religinėse susikaupimo ir meditacijos pratybose. Seserys rengia ir kitokio pobūdžio religines šventes, rūpinasi vietos jaunimu, net buvo priglaudusios bardų festivalio dalyvius.

Pirmadienis Šv. Jono apaštalinėms seserims – vadinamoji dykumos diena. Ji skirta visiškai vienatvei ir tyliai maldai. Kitomis savaitės dienomis vienuolynas atrakintas, laikomos šv. Mišios, garbinamas Švč. Sakramentas.

 

Senųjų Trakų bažnyčia

XIX a. pabaigoje pagal architekto Apolinaro Mikulskio projektą iš buvusio benediktinų vienuolyno mūrų iškilo neogotikinio stiliaus bruožų turinti bažnyčia, kurios pagrindinio fasado bokštai suteikia ypatingo grakštumo ir didingumo.

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčios interjeras puošnus, bet kuklus, išlaikyta benediktinams būdinga ikonografija. Trijose koplyčiose ir devyniuose altoriuose galima pasigrožėti išskirtinėmis skulptūromis bei paveikslais. Ypatingo dėmesio yra vertos šv. Augustino ir šv. Benedikto skulptūros, šoniniai altoriai, skirti šv. Benedikto ir jo dvynės sesers šv. Scholastikos garbei.

Vienas iš vertingų vaizduojamojo meno darbų bažnyčioje – Simono Čechavičiaus XVIII a. tapytas paveikslas, vaizduojantis šv. Benediktą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą, sukurtą XVII a. Kadaise bažnyčioje kabėjo ir Vytauto Didžiojo portretas...

Bažnyčios šventoriuje stovi Švč. Marijos su Kūdikiu koplytstulpis. Tai vienas iš 9 koplytstulpių, sukurtų simboliniame Vytauto Didžiojo kelyje. Senųjų Trakų piliavietėje esanti skulptūra simbolizuoja skaisčią motinystę ir prisirišimą prie gimtinės. Tiesa, dažnai daroma aliuzija į pagonę vaidilutę Birutę, laikančią savo sūnų Vytautą ant rankų.

 

Broliai benediktinai

VI a. įkurta benediktinų bendruomenė – seniausias katalikų bažnyčios vienuolių ordinas. Šv. Benedikto Nursiečio regula (krikščionių vienuolių elgsenos normos) davė pradžią ne tik benediktinams, bet apskritai visai Vakarų Bažnyčios vienuolystei. Benediktinams itin svarbus Dievo ieškojimas maldoje, vienumoje bei tylumoje. Pats ordino steigėjas vienatvėje ir ramybėje tris savo gyvenimo metus praleido kalnuotose vidurio Italijos apylinkėse esančioje dykumoje. Visiems žinomas šv. Benedikto šūkis Ora et labora – „Melskis ir dirbk“.

Pagal šventojo regulą ir pavyzdį gyvenantys vienuoliai benediktinai anuomet Europoje skleidė krikščionišką tikėjimą bei civilizaciją. Už bendros krikščioniškos tapatybės kūrimą žemyne šv. Benediktas buvo paskelbtas Europos globėju.


Adresas: Pilies g. 1, Senųjų Trakų k., Senųjų Trakų sen., Trakų r. sav.