Medininkų memorialas

Jūsų atstumas iki šio objekto

10 min. 10 min. 10 min. 10 min.

Aprašymas

     Audiogidas 

Vienas didžiausių ir seniausių prekybos ir žygio kelių (dabartinė Vilniaus–Minsko magistralė), naudotas jau nuo I tūkstantmečio, veda rytų, Medininkų pasienio posto link.

Valstybės sienų kontrolė – vienas iš svarbiausių nepriklausomos šalies elementų. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo pradėti steigti pasienio kontrolės postai. Laikotarpis buvo itin įtemptas. Sovietų Sąjunga nepripažino Lietuvos valstybės nepriklausomybės, ketino ją suskaldyti ir destabilizuoti. Sovietų kariškiai ir specialūs milicijos OMON būriai puldinėjo ir siaubė pasienio kontrolės punktus ir ten veikusias muitines. Būdavo deginami pastatai, dokumentai, draskoma Lietuvos vėliava, pasitaikydavo, kad sužeidžiami beginkliai pareigūnai, ir pan. Suskaičiuota, kad buvo įvykdyta 18 išpuolių, per kuriuos nukentėjo 35 Krašto apsaugos departamento darbuotojai ir 27 muitininkai.

Tragedija neaplenkė Medininkų. Neilgai trukus po nepriklausomybės atkūrimo, 1991-ųjų vasarą iš čia pasklido šiurpą kelianti žinia. Liepos 31-ąją prieš patekant saulei Medininkų pasienio poste buvo įvykdytos kruvinos žudynės. Sovietų milicijos ypatingosios paskirties būrys OMON užpuolėtąkart budėjusius pasienio pareigūnus. Septyni Vilniaus muitinės inspektoriai, Kelių policijos bei „Aro“ būrio pareigūnai neteko gyvybių šaltakraujiškoje egzekucijoje, vienas iš jų, patyręs didelių sužeidimų, išgyveno.

Šiam tragiškam įvykiui pagerbti šalia senosios Medininkų muitinės vagonėlio 1993 metais pastatytas juodo granito paminklas su septyniais balto marmuro kryžiais, simbolizuojančiais gyvybę paaukojusius Lietuvos pasienio sargus. Paminklo projekto autoriai – architektai Algimantas Šarauskas ir Rimantas Buivydas. 

Medininkų pasienio sargai:

  • Mindaugas Balavakas (Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkas)
  • Algimantas Juozakas (t. p.)
  • Juozas Janonis (Kelių policijos valdybos policininkas)
  • Algirdas Kazlauskas (t. p.)
  • Antanas Musteikis (Vilniaus muitinės inspektorius)
  • Stanislovas Orlavičius (t. p.)
  • Ričardas Rabavičius (t. p.)
  • Tomas Šernas (t. p.)

Tomas Šernas, per antpuolį taip pat budėjęs muitinės pareigūnas, buvo sunkiai sužeistas, išgyveno, tačiau nebevaikšto. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu visiems nukentėjusiems suteiktas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius). Žuvusieji palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse, šalia Sausio 13-osios aukų. Pareigūnų atminimas kasmet pagerbiamas tradiciniu estafetiniu bėgimu „Medininkai–Vilnius“ .

2001 metais įamžinant Medininkų tragediją čia įrengtas muziejus-memorialas (Lietuvos Respublikos muitinės muziejaus padalinys). Prie dabartinio pasienio posto po stikliniu gaubtu saugomas originalus vagonėlis, kuriame įvyko kruvina tragedija. Jame išsaugoti žuvusiųjų tarnybos vietoje naudoti daiktai. Ant stalo vis dar guli sieną pravažiuojančių automobilių registracijos knyga (naujo pasienio formalumo įrodymas). Nors vagonėlis restauruotas, krauju paženklinta grindinio vieta palikta atvira... Medininkų memorialo prižiūrėtoja tvirtina, kad tuomet muitininkai ir pasienio tarnautojai dirbo be telefono, elektros ar karšto vandens. Pareigūnai prašydavo vietos gyventojų išsivirti vandens arbatai ar kavai..

Šiandien liepos 31-oji minima kaip pasiaukojimo už Lietuvos žmonių laisvę diena. Senasis Medininkų pasienio vagonėlis ir septynių kryžių paminklas – kovų už nepriklausomybės įtvirtinimąsimbolis. Šiąvietą galima apžiūrėti tik iš anksto susitarus su Muitinės muziejaus ar pasienio posto vadovybe. 

 

1991 m. liepos 31 d. 4:00 val.

Ankstyvas liepos mėnesio rytas. Medininkų pasienio poste budi aštuoni vyrai: keturi vagonėlyje, du – šalia jo, dar du – apie 50 metrų nuošaliau. Staiga pasirodo keli ginkluoti vyrai – ypatingosios paskirties Sovietų Sąjungos vidaus kariuomenės milicijos būrio OMON nariai. Rusiškai kalbantys užpuolikai visus pareigūnus suvaro į vagonėlį. Pasigirsta įsakymas gultis ant grindų ir staiga – ne mažiau kaip 13 šūvių. Taikoma į Lietuvos valstybės tarnautojų galvas... Šeši iš jų žuvo vietoje, kiti du – itin sunkiai sužeisti po poros valandų buvo nuvežti į ligoninę. Gydytojams pavyko išsaugoti tik T. Šerno gyvybę.

Vienintelis likęs gyvas žudynių liudininkas pamena, kad didelės baimės per antpuolį nejutęs, mat per ankstesnius panašius incidentus žmonių aukų būdavo išvengta. Iš tiesų 1991 metais, iki kruvinojo liepos 31-osios įvykio, Medininkų pasienio ir muitinės kontrolės postas buvo užpultas bent keturis kartus. Tai pastūmėjo į kontrolės punktą nusiųsti greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkus.

Prieš tai, liepos 29 dieną, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas Maskvoje oficialiai pasirašė sutarimus dėl tarpvalstybinių santykių pagrindo, dėl bendradarbiavimo Kaliningrado srityje, dėl atstovybių atidarymo. Rusijos Federacija pagaliau pripažino Lietuvos Nepriklausomybę! Deja, oficialūs dokumentai agresijos nesustabdė...

Medininkuose įvykdyto kruvino nusikaltimo kaltininkai – Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio OMON smogikai iš Rygos ir Vilniaus pulkų. 2011 metų pavasarį už nusikaltimą žmoniškumui iki gyvos galvos įkalintas Latvijos pilietis Konstantinas Michailovas, buvęs OMON milicininkas. Baudžiamieji teismo sprendimai už akių priimti Andrejui Laktionovui, Česlavui Mlinykui ir Aleksandrui Ryžovui. Šie buvę omonininkai nėra įkalinti, nes pagal Rusijos Federacijos Konstituciją ir baudžiamąjį kodeksą kitoje šalyje įvykdę nusikaltimą Rusijos piliečiai yra valstybės ginami ir neišduodami kitoms valstybėms.


Adresas: Pasieniečių g., Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r.