Aprašymas

Audiogidas

 

 

 

Maždaug 25 km šiaurės vakarų kryptimi nuo sostinės Vilniaus nutolusi Maišiagala garsėja savo itin sena bei garbinga istorija. Apie I tūkstantmetyje apgyvendintas apylinkes liudija gražiai sutvarkytas ir lankymui pritaikytas Maišiagalos piliakalnis. Prūsų analuose minima pilis (dar vadinama Bonos pilimi) garsi tuo, kad joje kurį laiką gyveno Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Maišiagalos gyvenvietė garsėja Houvalto rūmais, kuriuose šiuo metu veikiatradicinių amatų centras.

1989 metais, menant Vilniaus krašto atgavimo 50-metį, Maišiagaloje buvo  pastatytas 3 metrų aukščio paminklinis akmuo. Mat Maišiagala – pirmasis Vilniaus krašto miestelis, į kurį 1939 m. spalio 27-osios rytą įžygiavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus rinktinės kariai. Šia proga buvo surengta ypatinga radijo valanda gyventojams su kalbomis bei liaudies ir karo dainomis. Kitą dieną kariuomenė išžygiavo į Vilnių. Prasidėjo ilgai lauktas Vilniaus krašto atgavimo procesas.

Maišiagalos gyvenvietės istoriją ypač praturtino čia apie pusę amžiaus gyvenęs prelatas Juzefas Obrembskis. Šviesaus atminimo dvasininkas kunigavo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje ir šalia esančioje klebonijoje praleido apie 50 savo gyvenimo metų – iki mirties.

Nuo 2013 metų klebonijos pastate, kurį juokais pats dvasininkas vadino dvareliu, veikia kunigo prelato Juzefo Obrembskio vardo muziejus, lankytojams pristatantis jo asmeninę ekspoziciją bei supažindinantis su kitomis iškiliomis Katalikų bažnyčios asmenybėmis. Klebonijos kieme įrengta atokvėpio aikštelė, kurioje 2013 m. kunigo garbei atidengtas jį vaizduojantis paminklas. Bronzinės Lenkijoje išlietos skulptūros autorius – Stefanas Dousa.

Išskirtinio dėmesio verta Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – viena iš pirmųjų bažnyčių Lietuvoje!Ji pastatyta Vladislovo Jogailos iniciatyva 1387 metais pakrikštijus Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Šiandien šviesi mūrinė bažnyčia kviečia pasigrožėti neorenesanso ir neogotikos bruožų turinčia architektūra ir joje saugomais vertingais meno darbais bei relikvijomis.

 

Kunigas prelatas Juzefas Obrembskis

Juzefas Obrembskis tikinčiųjų minimas su išskirtine pagarba. Lenkijoje gimęs dvasininkas iš bene 80 kunigystei pašvęstų savo gyvenimo metų apie 50 praleido Maišiagaloje. Jam buvo suteiktas Vilniausrajono garbės piliečio titulas, auksinis kryžius „Už nuopelnus Lenkijai“. Vilniaus krašto patriarchu vadintas prelatas Obrembskis buvovienas seniausių Lietuvos ir Europos katalikų bažnyčios kunigų. Jis nugyveno net 105 metus!

Kunigas Obrembskis visą gyvenimą labai nuoširdžiai padėjo dvasininkams bei savo parapijiečiams. Rūpinosi ne tik dvasiniu gyvenimu, bet ir nuo bolševikų besislapstančiais ar iš Sibiro grįžusiais kunigais, gelbėjo žmones nuo tremties. Vokiečių okupacijos metu net keletą kaimų išgelbėjo nuo visiško jų sunaikinimo.

 

Muziejus

Paskutinė prelato Obrembskio valia buvo klebonijoje įrengti atminimo vietą visiems kunigams bei vienuolėms, kurie buvo persekiojami ar net paaukojo savo gyvybes vardan tikėjimo. 2013 metų birželį lankytojams duris atvėrusiame muziejuje pristatomos iškilios Bažnyčios asmenybės, eksponuojami įvairūs artefaktai, dokumentai bei svarbūs archyvai, liudijantys apie sunkius XX a. Bažnyčią ištikusius laikus.

Klebonijos dalis paskirta kunigo Juzefo Obrembskio ekspozicijai. Ji liudija paties kunigo gyvenimą, pristatomi jo asmeniniai daiktai: nuotraukos, baldai, drabužiai, liturginės knygos, į kurias dvasininkas gilinosi, ir pan.

Muziejaus veikla taip pat apima kultūrinio bei šveičiamojo pobūdžio renginių organizavimą. Čia nuolat vyksta susitikimai, diskusijos, edukaciniai užsiėmimai, į kuriuos kviečiami ne tik vietos bendruomenės vaikai bei jaunimas, bet ir visi Vilniaus krašto gyventojai ir svečiai. Siūloma kartu pamąstyti ir pasidalyti mintimis tikėjimo bei dvasingumo temomis.

Kovo 19-oji – išskirtinė kunigo prelato Juzefo Obrembskio muziejaus diena – švenčiamas Juzefo vardadienis. Tą dieną rengiamas iškilmingas šviesaus atminimo dvasininko gyvenimo kelio paminėjimas, o svečiai tradiciškai vaišinami vietoje iškeptomis spurgomis. Kasmet muziejus kviečia į kalėdinius susitikimus, prisideda prie tarptautinės parodos „Vilnius – Gailestingumo miestas“ organizavimo.

Muziejus dirba nuo trečiadienio iki sekmadienio. Dėl tikslių lankymo valandų siūloma pasiteirauti prieš atvykstant.

 

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priėmus krikštą, 1387 m. Maišiagaloje buvo įsteigta Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapija ir pastatyta viena iš 7 ankstyviausių katalikiškų bažnyčių. Bažnyčia buvo ne kartą atstatyta, mat buvo apiplėšta bei sugriauta Rusijos kariuomenės, o 1798 m. kilęs gaisras ją paskandino liepsnose.

Šviesi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kokią matome šiandien, pastatyta 1865 m. Trys jos bokštai matyti iš tolo: du šoniniai bokšteliai išsiskiria savo piramidiniais stogeliais, o iš pagrindinio, stambesniojo, sklindantys varpo dūžiai kviečia į pamaldas. Maišiagalos bažnyčios architektūra yra šiek tiek eklektiška, čia harmoningai persipina gana skirtingi neorenesanso bei neogotikos stiliaus bruožai.

Nuo senų laikų bažnyčioje yra saugomi vertingi meno darbai bei religinės relikvijos. Trys lelijų kompozicijomis išpuošti paminkliniai kryžiai yra iškelti ant bokštų, o bažnyčios viduje kviečiama pasigrožėti trimis XVIII bei XIX a. molbertinės tapybos paveikslais: „Marija Rožančinė“, „Švenčiausioji Trejybė“ ir „Šv. Izidorius“. Bažnyčioje galima pamatyti net 12 skulptūrų. Tai daugiausia XVIII a. vietinio baroko bruožų turintys meno dirbiniai, vaizduojantys šventuosius: šv. Kotryną, šv. Nepomuką, šv. Ignotą Lojolą ir kitus.

Ypatingo dėmesio yra verta 1579 metais sukurta darni skulptūrinė kompozicija „Jėzaus krikštas“. Viena jos dalis vaizduoja pragarą, kita – Dievo sūnaus krikštą.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia priklauso Kalvarijų dekanatui. Pamaldos laikomos lietuvių bei lenkų kalbomis.