Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčia ir koplyčia

Jūsų atstumas iki šio objekto

10 min. 10 min. 10 min. 10 min.

Aprašymas

 

 Audiogidas

 

 

 

Greta Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija, miškingoje aukštumoje sruvena Buivydos upelis, suteikęs pavadinimą ir kaimui. Kalvotomis apylinkėmis vingiuojanti didžiausia Vilniaus krašto upė Neris šioje vietoje daro didelį vingį, vadinamą Buivydžių kilpa, kuri yra saugoma kaip hidrografinis draustinis.

Buivydžiai, didžiausia seniūnijos gyvenvietė ir parapijos centras, nuo 2012 m. turi savo herbą. Jame vaizduojamas piestu stovintis elnias simbolizuoja gausius ir turtingus šių apylinkių miškus, o raudona spalva primena apie šio krašto gyventojų meilę, narsą ir drąsą kovojant už nepriklausomybę bei tikėjimo laisvę. Buivydžių bendruomenės pamaldumas ir įstabi Šv. Jurgio bažnyčia herbe atspindėta simboliniu šio šventojo kryžiumi.

Dvi Buivydžių kaimo puošmenos – Šv. Jurgio bažnyčia ir šventoriuje įsikūrusi Šv. Florijono koplyčia. Šviesaus mūro, taisyklingo aštuoniakampioplano bažnyčia žavi savo išskirtine architektūra. Iškilmingumo bažnyčiai suteikia jos centrinis kupolas ir prieangis su kolonomis bei šventųjų skulptūromis. Šventoriaus kieme stovi įspūdinga Šv. Florijono koplyčia, anksčiau vadinta Šv. Arkangelo Mykolo vardu. Koplyčia savo architektūra primena aukštą, tačiau nedidelę kvadratinę piramidę. Šis ypatingas dviejų statinių architektūrinis ansamblis pripažintas valstybės kultūrine vertybe.

XVIII a. pabaigoje medinės Šv. Jurgio bažnyčios ir Šv. Florijono koplyčios statybas fundavo Mykolas Radziševskis, Vilniaus maršalka, vedęs tuometinių Buivydžių žemes valdančios bajorų šeimos dukrą. Netoli savo puošnių mūrinių rūmų Radziševskis perstatė prieš šimtmetį vienuolių pastatytą koplyčią, kuri buvo gerokai apnykusi. Tuomet buvo įsteigta ir Šv. Jurgio parapija.

Lankytojų dėmesio taip pat verta šv. Jurgio parapijai priklausanti Šv. Ignoto koplyčia netolimuose Pričiūnuose. Ši nedidelė koplytėlė garsėja kasmet liepos pabaigoje rengiamais atlaidais, į kuriuos suplūsta tikintieji net iš atokiausių šalies kampelių. Koplyčia mena šiame krašte itin gerbiamą Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Kasmet organizuojamas piligriminis pėsčiųjų kelias iš Buivydžių šios koplyčios link.

Aplink Buivydžių kaimą galima aplankyti išskirtines archeologinės reikšmės vietoves. Neries kairiajame krante, mišriame miške ant kalvos stūkso Rėvos piliakalnis, buvęs apgyvendintas I tūkst. po Kr. pabaigoje. To paties istorinio laikotarpio Pašulniškių piliakalnyje gana aiškiai matyti pylimai, grioviai ir aikštelė. Verta užsukti ir į III–IV a. primenančius Pakalnių, Papunžės, Santakos ir Pilviškių pilkapius.

 

Šv. Jurgis

Šv. Jurgis, Kapadokijos krikščionių didikų sūnus, narsus karys, už savo tikėjimą buvo nukankintas Palestinoje. Sakoma, kad kartą jis išvadavo karalaitę nuo slibino, tad mene dažniausiai vaizduojamas kaip ant žirgo sėdintis karys, smeigiantis į slibiną ietį. Šv. Jurgis yra Katalonijos, Gruzijos, Portugalijos, Venecijos ir kitų valstybių bei miestų globėjas. Jis taip pat paskelbtas antruoju Lietuvos valstybės globėju (pirmasis, kaip žinia, – šv. Kazimieras). Be to, šis šventasis saugo arklius ir kitus gyvulius nuo visų ligų.

Balandžio 23-ioji – šv. Jurgio diena – siejama su vasaros pradžia. Sakoma, per Jurgines šventasis atrakina, prižadina žemę ir duoda gaivinančią rasą, reikalingą augti žolei. Tądien patariama vengti dirbti laukuose su arkliais, kadangi šv. Jurgio diena – taip pat ir jų šventė.

 

Šv. Jurgio bažnyčia

Dabartinės Šv. Jurgio bažnyčios vietoje XVII a. pabaigoje Mikališkų reguliarieji atgailos kanauninkaipastatė medinę koplyčią. Laikui bėgant ji pradėjo irti, įkiuro stogas. Buivydžių kaimo bajoraitę vedęs Vilniaus maršalka Mykolas Radžiševskis ne tik pasistatė sau puošnius mūrinius rūmus, bet ir senos koplyčios vietoje pradėjo naują medinę bažnyčią.  Kartu  buvo pastatyta ir koplyčia-šeimos mauzoliejus. Grafas Konstantinas Tiškevičius po apsilankymo bažnyčioje viename iš savo kelionių aprašymų pastebi, kad čia panaudotas kitoks, iki tol nematytas statybos būdas.

XVIII amžiaus medinę bažnyčią palyginti neseniai (1982 m.) pasiglemžė liepsnos. Tačiau pamaldžios bendruomenės lėšomis per keletą metų iškilo nauja, šįkart mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Įdomu yra tai, kad ji – beveik tiksli senosios kopija. 

Taisyklingo aštuoniakampio formos bažnyčia su kupolu ir prieangiu šiandien žavi savo architektūriniu grakštumu. Bažnyčią puošia šv. Jurgio molbertinės tapybos paveikslas, XIX a. šv. Kazimiero ir šv. Stanislovo skulptūros bei kiti sakralinio meno darbai.

 

Šv. Florijono koplyčia

Šventoriuje šalia Šv. Jurgio bažnyčios stovi smailios, aukštos piramidės formos koplyčia, kurios viršūnėje yra iškelta trimituojančio angelo figūrėlė. Neįprasta architektūra pasižyminti M. Radziševskio funduota koplyčia buvo pastatyta kaip šeimos mauzoliejus, rūsyje kadaise laikyti šios šeimos karstai.

Beje, iš pradžių koplyčiai buvo suteiktas Šv. Arkangelo Mykolo vardas, tikriausiai siejamas su paties jos statytojo – Mykolo Radziševskio vardu. Tik vėliau (apie 1820 m.) ji pašventinta šv. Florijono garbei, mat joje buvo saugomi šventojo relikvijoriai, gauti iš popiežiaus Pijaus VI.

Šv. Florijonas – romėnų karys, atsivertęs į krikščionybę, apie 304 metus už tai buvo nukankintas. Jis išgarsėjo stebuklingai vienu kibiru vandens užgesinęs liepsnojantį namą. Šventasis dažnai vaizduojamas su kibiru vandens vienoje rankoje ir yra laikomas sergėtoju nuo gaisrų ir stichinių nelaimių. Gegužės 4-oji – šv. Florijono diena – oficiali profesinė ugniagesių ir gelbėtojų šventė.


Adresas: Bažnyčios g. 1, Buivydžių k., Buivydžių sen., Vilniaus r.