Duobė, iš kurios dori žmonės sakosi galį girdėti bažnyčios varpų skambesį

2018 07 27

Ar žinojote, kad visai netoli Aukštadvario kadaise stovėjusi bažnyčia. Kartą keleivis, eidamas pro šalį, pamatęs kunigą, susidėjusį su mergina. Neiškentęs ir ištaręs: „Kad tu skradžiai žemėn!“ Vos taip pasakė – kunigas prasmego kartu su mergina ir bažnyčia. Kai duobėje buvę vandens, akyli žmonės įžiūrėdavę ten bažnyčios bokštus. Dori žmonės dar ir dabar sakosi galintys girdėti bažnyčios varpų skambesį iš duobės dugno.

Taip kalbama apie Velnio duobę, geologinį paminklą, 4 km. į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario Trakų rajone. Jos gylis siekia net 30–40 metrų, o plotis 60–200 metrų. Ši nemaža duobė įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą ir yra laikoma mitologiniu-sakraliniu kultūros paveldo objektu.

Specialistai įvairiai aiškina jos kilmę. Galbūt toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio išlikęs ledo luitas. Klimatui atšilus jis palaipsniui ištirpo ir liko gili piltuvo formos duobė. Yra ir kitų samprotavimų apie šito gamtos paminklo kilmę. Manoma, kad galimai Velnio duobę suformavo nuo ledyno pakraščio (o gal ledyno plyšyje) krentanti vandens srovė. Kita versija teigiama, kad dauba susidarė požeminiams vandenims išnešus smulkias nuogulas. Dar manoma, kad Velnio duobę kažkada išmušė čia nukritęs meteoritas. Visos šios hipotezės turi savų argumentų ir kol kas galutinai neatmestos.

Nors Velnio duobės atsiradimui galima rasti mokslinių paaiškinimų, tačiau objekto kilmė apipinta legendomis. Viena iš jų teigia, kad toje vietoje gyvenęs nedoras žmogus, kuriam patikusi mergina. Jis norėjo ją vesti, bet pats jau buvo kartą vedęs ir negalėjo antrą kartą tuoktis bažnyčioje, o mergina kitaip nesutiko už jo tekėti. Tada jie abu nuėjo pas kleboną. Tas vyras išsiėmė kardą ir grasindamas liepė juos apvesdinti. Tuo metu, kai jis pradėjo tarti priesaikos žodžius, bažnyčia su jais visais nugrimzdo į gelmes. Gyvulius ganę piemenys dar tris dienas girdėję varpų skambesį.

Sakoma, kad anksčiau kai kada piemenys rasdavo velnių išmestų kryželių. Būdavo atsitikimų, kada genamos karvės užeidavo ant duobės liūno ir išplaukdavo į Škilietų ežerą. Praeiviai naktį dažnai girdėdavo kažkokius šūkavimus. Visa tai darydavę velniai, dėl to ir kilo pavadinimas „Velnio duobė“. Velniai neva puotaudavę apie vidurnaktį, todėl niekas nedrįsdavęs keliauti pro duobę sutemus.

Šiuo metu Velnio duobė yra paruošta lankymui, įrengta apžvalgos aikštelė. Už kelių kilometrų į šiaurės vakarus stūkso Gedanonių kalva, viena aukščiausių pietų Lietuvoje (257 m).

Interneto svetainėje www.exploretrakaivilnius.lt atrasite dar negirdėtų faktų apie lankytinus objektus Trakų ir Vilniaus rajone. Taip pat galėsite išsirinkti iš įdomių ir netikėtų maršrutų savo laisvalaikiui. Jei išbandėte visus siūlomus, tuomet galėsite susidėlioti asmeninį maršrutą.

 


Nuotraukų galerija (5)